Peršalimas, sezoninės alergijos ar virusinės kvėpavimo takų infekcijos dažnai sukelia nemalonius simptomus – užgulusią nosį, kosulį, gerklės dirginimą ir padidėjusią gleivių gamybą. Nors gleivės daugeliui atrodo tik nemalonus ligos požymis, iš tikrųjų jos atlieka svarbią apsauginę funkciją. Gleivės padeda sulaikyti dulkes, virusus, bakterijas ir kitus dirgiklius, neleisdamos jiems lengvai patekti giliau į kvėpavimo takus.
Vis dėlto, kai gleivių susidaro daugiau nei įprastai arba jos tampa tirštos, gali atsirasti sunkumo jausmas krūtinėje, nuolatinis poreikis atsikosėti, pasunkėjęs kvėpavimas ar užgulusi nosis. Tokiais atvejais svarbu palaikyti organizmo hidrataciją, pakankamai ilsėtis ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.
Kai kurie žmonės simptomams palengvinti renkasi natūralias priemones. Nors jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti diskomfortą ir pagerinti savijautą.
Štai devyni būdai, kuriuos dažnai rekomenduoja sveikatos specialistai kaip papildomas pagalbos priemones.
1. Šiltas vanduo su citrina
Citrinos yra gerai žinomas vitamino C šaltinis ir dažnai naudojamos ruošiant įvairius šiltus gėrimus peršalimo metu.
Nors nėra įrodymų, kad citrina galėtų išgydyti virusines infekcijas, šiltas gėrimas padeda sudrėkinti gerklę, o pakankamas skysčių vartojimas gali padėti skystinti gleives.
Norėdami pasigaminti paprastą gėrimą, į stiklinę šilto vandens įspauskite pusės citrinos sulčių. Jei norisi švelnesnio skonio, galima įdėti šiek tiek medaus.
Svarbu naudoti šiltą, bet ne verdantį vandenį, kad būtų išsaugotas malonus skonis ir nesudirginta gerklė.
2. Medus
Medus jau daugelį metų naudojamas kaip natūrali priemonė gerklės dirginimui mažinti.
Kai kurie tyrimai rodo, kad medus gali padėti sumažinti kosulio intensyvumą, ypač vakare, todėl jis dažnai rekomenduojamas suaugusiesiems ir vyresniems nei vienerių metų vaikams.
Vieną ar du arbatinius šaukštelius medaus galima ištirpinti šiltame vandenyje arba žolelių arbatoje.
Tačiau medaus negalima duoti jaunesniems nei vienerių metų kūdikiams dėl botulizmo rizikos.
3. Garų inhaliacijos
Šilti garai gali padėti sudrėkinti kvėpavimo takus ir trumpam sumažinti nosies užgulimo pojūtį.
Vienas paprasčiausių būdų – išsimaudyti šiltame duše arba pabūti vonios kambaryje, kuriame susikaupė garų.
Kai kurie žmonės renkasi garų inhaliacijas virš dubens su karštu vandeniu. Tokiu atveju būtina laikytis atsargumo priemonių – garai ir verdantis vanduo gali sukelti rimtus nudegimus. Vaikams šio metodo be suaugusiųjų priežiūros taikyti nereikėtų.
4. Gerklės skalavimas druskos tirpalu
Šiltas sūrus vanduo yra viena paprasčiausių namų priemonių, kurią dažnai rekomenduoja gydytojai esant gerklės dirginimui.
Norint pasigaminti tirpalą, pakanka pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinti stiklinėje šilto vandens.
Skalauti gerklę galima kelis kartus per dieną, tačiau tirpalo nereikėtų nuryti.
Šis metodas gali padėti sumažinti diskomfortą ir palaikyti gerą burnos bei ryklės higieną.
5. Nosies plovimas fiziologiniu tirpalu
Nosies plovimas druskos tirpalu yra vienas dažniausiai gydytojų rekomenduojamų būdų esant slogai ar nosies užgulimui.
Tam naudojamas sterilus fiziologinis tirpalas arba specialiai paruoštas druskos tirpalas. Jei tirpalą ruošiate namuose, būtina naudoti tik sterilų, distiliuotą arba prieš tai virintą ir atvėsintą vandenį.
Po kiekvieno naudojimo nosies plovimo indą reikia kruopščiai išplauti ir išdžiovinti.
6. Ciberžolė
Ciberžolė yra prieskonis, kuriame yra kurkumino – medžiagos, tiriamos dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių.
Nors moksliniai tyrimai vis dar vyksta, daugelis žmonių mėgsta įberti šiek tiek ciberžolės į šiltą pieną ar augalinį gėrimą.
Taip pat galima ją naudoti ruošiant įvairias sriubas ar kitus šiltus patiekalus.
Svarbu suprasti, kad ciberžolė nėra vaistas nuo kvėpavimo takų infekcijų.
7. Šilti kompresai
Jeigu jaučiate spaudimą veido srityje dėl užsikimšusių ančių arba vargina kaklo įtampa, kai kuriems žmonėms padeda šiltas kompresas.
Švarią šluostę galima sudrėkinti šiltu vandeniu ir kelioms minutėms uždėti ant veido ar kaklo.
Šiluma gali suteikti trumpalaikį komforto pojūtį ir padėti atsipalaiduoti.
8. Eterinių aliejų aromatas
Kai kurie žmonės mėgsta naudoti eukaliptų, pipirmėčių ar rozmarinų eterinius aliejus kambario aromatizavimui.
Naudojant difuzorių, malonus kvapas gali suteikti gaivumo pojūtį ir pagerinti bendrą savijautą.
Vis dėlto eterinių aliejų nereikėtų lašinti tiesiai į nosį ar vartoti viduje, jei to nerekomenduoja sveikatos priežiūros specialistas. Taip pat svarbu laikytis gamintojo nurodymų ir būti atsargiems, jei namuose yra mažų vaikų ar augintinių.
9. Pakankamas šiltų skysčių vartojimas
Viena svarbiausių rekomendacijų sergant peršalimu – gerti pakankamai skysčių.
Šilta arbata, vanduo su citrina, sultinys ar kiti šilti gėrimai padeda palaikyti organizmo hidrataciją ir gali suteikti komforto jausmą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad šilti gėrimai gali laikinai sumažinti nosies užgulimo, gerklės dirginimo ir kosulio sukeliamą diskomfortą.
Svarbiausia – gerti reguliariai visos dienos metu.
Ko reikėtų vengti?
Sergant kvėpavimo takų infekcijomis svarbu nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo, nes tabako dūmai gali dar labiau dirginti kvėpavimo takus.
Taip pat verta riboti alkoholio vartojimą, nes jis gali skatinti skysčių netekimą.
Jeigu patalpose oras labai sausas, gali padėti oro drėkintuvas arba dažnesnis patalpų vėdinimas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma peršalimo ligų praeina savaime, tam tikrais atvejais reikalinga medikų konsultacija.
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites;
- atsiranda aukšta temperatūra, kuri nepraeina;
- pasunkėja kvėpavimas;
- jaučiamas stiprus krūtinės skausmas;
- atkosėjamos kraujingos gleivės;
- simptomai staiga pablogėja po pirminio pagerėjimo.
Tokiais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai ar gydymas.
Apibendrinimas
Šilti gėrimai, medus, garų inhaliacijos, nosies plovimas fiziologiniu tirpalu, gerklės skalavimas druskingu vandeniu ir kitos paprastos priemonės gali padėti sumažinti diskomfortą, kurį sukelia peršalimas ar padidėjusi gleivių gamyba. Nors jos nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, daugeliui žmonių padeda lengviau išgyventi ligos laikotarpį.
Svarbiausia nepamiršti pakankamai ilsėtis, gerti daug skysčių ir stebėti savo savijautą. Jei simptomai užsitęsia arba stiprėja, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Atsakingas požiūris į savo sveikatą ir laiku suteikta pagalba dažniausiai padeda greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.